Autobuso variklio šilumos valdymo sistemoje tarpinis aušintuvas ir radiatorius yra du pagrindiniai komponentai, turintys skirtingas funkcijas, veikiančias kartu. Kadangi turbokompresorius dabar yra pagrindinė autobusų variklių funkcija, tarpinis aušintuvas tampa vis svarbesnis, o radiatorius, kaip tradicinė aušinimo šerdis, išlieka nepakeičiamas. Nors abi priklauso tai pačiai šilumos išsklaidymo sistemai, jos iš esmės skiriasi savo aušinimo tikslais, veikimo principais ir konstrukcijos konstrukcija. Šie skirtumai tiesiogiai veikia autobuso veikimą, eksploatavimo išlaidas ir vairavimo saugumą.
I. Pagrindinės padėties nustatymas
Esminis skirtumas tarp tarpinio aušintuvo ir radiatoriaus kyla dėl skirtingų variklių sistemų, kurias jie aptarnauja. Pirmajame didžiausias dėmesys skiriamas įsiurbiamo oro optimizavimui, o antrojoje – paties variklio aušinimui, suformuojant funkcinį darbo pasidalijimą: „priekio- efektyvumo didinimas“ ir „pagrindinio stabilumo apsauga“.
Tarpinis aušintuvas yra specialus komponentas varikliams su turbokompresoriumi. Pagrindinė jo funkcija yra sumažinti karšto oro temperatūrą po padidinimo ir taip pagerinti variklio degimo efektyvumą optimizuojant įsiurbiamo oro kokybę. Dyzeliniuose varikliuose su turbokompresoriumi, dažniausiai naudojamuose autobusuose, oro temperatūra gali smarkiai pakilti nuo aplinkos temperatūros iki 150{9}}200°C, kai ją suspaudžia turbokompresorius. Šis procesas sumažina oro tankį ir deguonies kiekį, o tai ne tik sumažina galią, bet ir gali sukelti variklio gedimus, pvz., trankyti. Tarpinis aušintuvas tiksliai išsprendžia šią problemą. Dėl šilumos mainų jis sumažina įsiurbiamo oro temperatūrą iki 50{11}}80°C ir padidina oro tankį daugiau nei 30%. Tai veiksmingai aprūpina variklį „didelės koncentracijos deguonimi“, tiesiogiai padidindama galią ir sumažindama degalų sąnaudas. Duomenys rodo, kad aukštos kokybės tarpiniai aušintuvai gali padidinti autobusų variklio galią 10–15%, o degalų sąnaudas – 5–8%, o tai labai svarbu keleivinėms transporto priemonėms, kurios kasdien nuvažiuoja šimtus kilometrų.
Radiatorius, taip pat žinomas kaip radiatorius, yra pagrindinė visų vidaus degimo variklių autobusų dalis. Pagrindinė jo funkcija yra palaikyti stabilią variklio darbinę temperatūrą ir pašalinti perteklinę šilumą, kurią variklis sukuria aušinimo skysčio cirkuliacijos metu. Kai autobuso variklis dirba pilna apkrova, degimo temperatūra cilindruose gali siekti 1800-2200°C. Maždaug 30 % šios šilumos perduodama aušinimo skysčiui per tokius komponentus kaip cilindrų blokas ir cilindro galvutė. Jei šiluma neišsisklaido greitai, variklio temperatūra, viršijanti optimalų veikimo diapazoną 90–105°C, gali sukelti problemų, tokių kaip sumažėjęs alyvos klampumas ir stūmoklio žiedo sandariklio gedimas. Sunkiais atvejais šios problemos gali sukelti mirtinus gedimus, tokius kaip cilindro subraižymas ir alkūninio veleno užspaudimas. Radiatorius efektyviai išsklaido šilumą, užtikrindamas nuolatinę aušinimo skysčio cirkuliaciją ir aušinimą, išlaikydamas idealią variklio darbinę temperatūrą. Jis veikia kaip variklio „termostatas“ ir yra pagrindinė apsauga, užtikrinanti nenutrūkstamą autobuso veikimą.
II. Montavimo vieta
Autobuso variklio skyriai yra kompaktiški, todėl abiejų tarpinių aušintuvų montavimo vietos pirmenybė teikiama efektyvumui, kartu atsižvelgiant į pritaikymą erdvėje:
Tarpinio aušintuvo montavimo vieta: Kadangi jis yra arti turbokompresoriaus sistemos ir įsiurbimo kanalų, jis paprastai montuojamas variklio šone arba priekyje, šalia įsiurbimo kolektoriaus. Kai kuriose galinių{1}}variklio magistralėse tarpinis aušintuvas yra tarp turbokompresoriaus ir įsiurbimo kolektoriaus, todėl sutrumpėja įsiurbimo kelias ir sumažėja slėgio nuostoliai. Kai kurie aukščiausios klasės-modeliai turi „viršuje-montuojamą tarpinį aušintuvą“, kuris padidina nuo stogo{5}}didelio greičio oro srautą, kad pagerintų šilumos išsklaidymą. Ši konstrukcija ypač tinka autobusams, važiuojantiems karštu klimatu.
Radiatoriaus montavimo vieta: siekiant maksimaliai padidinti šilumos išsklaidymą nuo priešpriešinio vėjo, radiatorius yra pritvirtintas priekinio autobuso buferio viduje, sudarydamas „priekinį-galinį aušinimo modulį“ su kondensatoriaus ir ventiliatoriaus mazgu. Šis išdėstymas greitai išsklaido šilumą, naudodamas autobuso judėjimo generuojamą orą. Ventiliatoriaus agregatas automatiškai įsijungia esant mažam greičiui arba tuščiąja eiga, kad būtų užtikrintas efektyvus aušinimas esant spūstims.
III. Suderinami scenarijai
Tarpinio aušintuvo suderinamumo ribos: tik autobusams su turbokompresoriais arba kompresoriais reikia tarpinio aušintuvo, kuris apima daugiau nei 90 % dabartinių dyzelinių autobusų ir kai kurių gamtinių dujų autobusų. Konkrečiai, dideliuose, ilgesniuose nei 10 metrų autobusuose, autobusuose, važiuojančiuose kalnuotose vietovėse, ir dviaukščiuose-autobusuose paprastai yra didelio-efektyvumo vandeniu-aušinami tarpiniai aušintuvai dėl didesnių galios poreikių. Tačiau mažuose autobusuose tarpinio aušintuvo nereikia, jei jie naudoja atmosferinį variklį.
Radiatorių suderinamumas: Visuose vidaus degimo variklio autobusuose turi būti radiatorius, įskaitant dyzelinių, gamtinių dujų ir hibridinių autobusų variklio komponentus. Nors naujiems energijos autobusams trūksta variklių, jų akumuliatorių ir variklių aušinimo sistemose vis dar naudojama radiatoriaus struktūra, panaši į radiatorių, o tai parodo jų pagrindinį vaidmenį šilumos valdyme.
Išvada
Tarpiniai aušintuvai ir radiatoriai yra du pagrindiniai autobusų variklio šilumos valdymo sistemos komponentai, atliekantys svarbias „oro įsiurbimo optimizavimo“ ir „temperatūrų stabilizavimo“ užduotis. Nuolat tobulėjant komercinių transporto priemonių technologijoms, gilus šių esminių skirtumų supratimas padės pagerinti autobusų eksploatavimo efektyvumą, sumažinti priežiūros išlaidas ir užtikrinti vairavimo saugumą.
